Tinkama šuns mityba – kokių taisyklių laikytis

Turinys

1. Pagrindinės tinkamos šuns mitybos taisyklės
2. Subalansuota mityba jūsų šuniui
3. Sausas ir šlapias maistas – kaip juos derinti?
4. Paruošta dieta ir naminė dieta
5. Kaip dažnai reikėtų šerti savo šunį?
6. Šuniukas – kiek kartų per dieną jis turėtų ėsti?
7. Suaugęs šuo – kaip išlaikyti sveiką svorį?
8. Senjorai – kaip rūpintis vyresnio šuns medžiagų apykaita
9. Dažniausios klaidos šunų mityboje
10. Ko šunys neturėtų valgyti
11. Mitybos klaidų simptomai
12. Kaip išsirinkti maistą pagal šuns poreikius
13. Kaip skaityti šunų maisto etiketes
14. Funkciniai priedai naminių gyvūnėlių ėdale
15. Papildai kaip sveikos šuns mitybos dalis
16. Kada verta pradėti vartoti papildus?
17. Natūrali parama šunų sąnariams – ANIMALACTIN®
18. Santrauka
19. Bibliografija

Tinkamai subalansuota šunų mityba skatina tinkamą audinių augimą ir vystymąsi, stiprina imunitetą ir pagerina jų kailio bei odos išvaizdą. Šuo, gaunantis maistingą maistą, yra energingesnis, atsparesnis ligoms ir jam reikia mažiau veterinarinės intervencijos. Todėl tinkama mityba yra geros sveikatos, aktyvumo ir ilgaamžiškumo raktas.

Pagrindinės tinkamos šuns mitybos taisyklės

Šuns dienos racione turėtų būti subalansuotas baltymų, riebalų, angliavandenių, taip pat vitaminų ir mineralų kiekis. Svarbu atsiminti, kad šuns mitybos poreikiai priklausys nuo jo amžiaus, aktyvumo lygio, svorio ir, svarbiausia, lėtinių ligų.

Subalansuota mityba jūsų šuniui

Tinkamai subalansuota šuns mityba turėtų užtikrinti visas būtinas maistines medžiagas tinkamomis proporcijomis, idealiu atveju šeriant kelis kartus per dieną. Žemiau rasite informacijos apie atskirų maistinių medžiagų funkcijas ir šaltinius šuns mityboje.

• Baltymai – yra viena svarbiausių maistinių medžiagų, pagrindinis raumenų statybinis blokas, palaikantis audinių regeneraciją ir tinkamą viso kūno funkcionavimą. Jų galima rasti tiek augaliniuose, tiek gyvūniniuose produktuose. Tačiau mūsų augintiniams vertingiausi yra gyvūniniai baltymai, nes jie pasižymi aukštesnės kokybės ir geresniu virškinamumu. Jų kiekis sveikų gyvūnų racione turėtų būti bent 40–50%.
• Riebalai – sudaro pagrindinis energijos šaltinis, suteikia net 2,5 karto daugiau kalorijų nei baltymai ar angliavandeniai. Mityboje jis suteikia skonį ir aromatą bei palengvina riebaluose tirpių vitaminų (A, D, E ir K) įsisavinimą. Šiai grupei priklauso itin svarbios omega-3 nepakeičiamosios riebalų rūgštys, kurios palaiko tinkamą nervų ir imuninės sistemos veikimą, taip pat sąnarių, odos ir kailio sveikatą. Jų galima rasti lašišų, krilių ir dumblių aliejuose. Riebalų kiekis maiste turėtų būti ne daugiau kaip 30%, nes jo perteklius gali sukelti nutukimą, virškinimo sutrikimus ir kepenų ar kasos perkrovą.
• Angliavandeniai – yra energijos ir skaidulų šaltinis, reguliuojantis virškinimo sistemą. Idealiu atveju jie turėtų būti gaunami iš lengvai virškinami šaltiniai, pavyzdžiui, daržovės. Šunims nėra nustatyto angliavandenių poreikio, tačiau, būdami santykiniais mėsėdžiais, jie gali susidoroti su vidutiniu jų kiekiu savo racione. Tačiau angliavandenių perteklius gali sukelti svorio augimą, virškinimo problemas ar diabetą.
• Vitaminai ir mineralai – tai yra būtini ingredientai, uJie dalyvauja daugelyje medžiagų apykaitos procesų, stiprina imunitetą, prisideda prie kaulų, dantų, odos ir kailio sveikatos, palaiko nervų sistemos ir raumenų veiklą. Svarbiausi vitaminai yra A, D, E, K ir B grupės vitaminai, o pagrindiniai mineralai – kalcis, fosforas, cinkas, magnis ir geležis. Abu... trūkumas, Ką perteklius Šie ingredientai gali būti kenksmingi, todėl jų kiekis šuns racione turėtų būti griežtai subalansuotas.

Sausas ir šlapias maistas – kaip juos derinti?

Rinkoje galima įsigyti šlapio, sauso ir pusiau drėgno ėdalo. Šlapiame ėdale yra didesnis drėgmės kiekis, todėl pagerėja hidratacija. Jis taip pat dažnai yra lengviau virškinamas ir skanesnis gyvūnams. Sausame ėdale, kaip rodo pavadinimas, yra daug mažiau vandens, todėl jo galiojimo laikas ilgesnis. Jame yra daug kalorijų, bet, deja, jis yra labiau perdirbtas ir dažnai mažiau skanus. Jei norime naudoti abiejų rūšių ėdalą savo šuns kasdienėje mityboje, geriausia juos atskirti į atskirus ėdalus: šlapią ėdalą ryte ir sausą ėdalą vakare. Tai vadinama mišriu šėrimo modeliu, tačiau jis dažnai sukelia problemų šeimininkams dėl sunkumų nustatant tikslų atskirų ėdalų svorį, o tai dažnai prisideda prie šunų antsvorio.

Paruošta dieta ir naminė dieta

Tiek komerciškai paruoštas, tiek naminis maistas turėtų būti kruopščiai parinktas ir subalansuotas kiekvienam augintiniui. Kiekvienas iš šių variantų turi savo privalumų ir trūkumų, todėl, svarstydami apie savo šuns maitinimo modelį, turime atsižvelgti ne tik į jo poreikius, bet ir į savo laiką bei finansines galimybes.

Kaip dažnai reikėtų šerti savo šunį?

Kiek kartų per dieną jūsų šuo turėtų būti šeriamas, priklauso nuo daugelio veiksnių. Iš pradžių turėtumėte atkreipti dėmesį į:

• amžius – jaunus gyvūnus reikia šerti dažniau, geriausia kelis kartus per dieną,
• fizinis aktyvumas – aktyviems šunims stengiamės duoti mažesnių porcijų maistą dažniau,
• lėtinės ligos, tokios kaip diabetas ar refliuksas,
• šuns dydis – mažesnių veislių šunis geriau šerti dažniau mažomis porcijomis.

Jei norite sužinoti daugiau apie šią temą, apsilankykite: Kiek kartų per dieną šerti šunį

Šuniukas – kiek kartų per dieną jis turėtų ėsti?

Šuniukams reikia daug mitybos poreikių ir nuolatinio energijos tiekimo. Jų skrandis negali sutalpinti didelio maisto kiekio vienu metu, todėl svarbu juos maitinti dažnai, mažomis porcijomis. Tai padės išvengti virškinimo perkrovos ir palaikyti subalansuotą energijos lygį. Šuniukus iki 3 mėnesių amžiaus reikėtų šerti 4–5 kartus per dieną, o vyresnius – 3–4 kartus per dieną.

Daugiau svarbios informacijos apie šuniuko mitybą galite rasti čia: Šuniuko dieta – kiek jis turėtų valgyti?

Suaugęs šuo – kaip išlaikyti sveiką svorį?

Suaugusiems šunims, nebent jie serga lėtinėmis ligomis, kurioms reikalinga speciali mityba, idealiu atveju jie turėtų būti šeriami 2–3 kartus per dieną. Reguliarus šėrimas yra labai svarbus, idealiu atveju – vienodais intervalais tarp ėdimų. Porcijų dydis ir kalorijų kiekis priklauso nuo gyvūno svorio, aktyvumo lygio ir kūno formos.

Senjorai – kaip rūpintis vyresnio šuns medžiagų apykaita

Vyresni šunys nebėra tokie aktyvūs, kaip anksčiau, sulėtėja jų medžiagų apykaita. Be to, dauguma jų pradeda sirgti įvairiomis ligomis, kurioms dažnai gali prireikti specialios mitybos. Ruošiant vyresnio amžiaus šuns ėdalą, labai svarbu nepamiršti palaikyti sąnarių ir nervų sistemos veiklą. Svarbūs aukštos kokybės baltymai, omega-3 riebalų rūgštys, vitaminas E ir B grupės vitaminai, taip pat gliukozaminas, chondroitinas, kolagenas, MSM ir velnio letena. Labai svarbu reguliariai stebėti vyresnio amžiaus šuns svorį ir būklę – per didelis svoris gali dar labiau apkrauti sąnarius ir kraujotakos sistemą.

Dažniausios klaidos šunų mityboje

Šunų šeimininkai, nepaisant geriausių ketinimų, dažnai daro klaidų šėrdami. Šunys dažnai peršerti, palyginti su jų kūno svoriu ir aktyvumo lygiu, o tai prisideda prie antsvorio ir vėliau nutukimo, sąnarių ligų, širdies ligų ir diabeto. Šunims taip pat dažnai duodamos maisto atliekos, kurios gali būti kenksmingos arba sunkiai virškinamos dėl prieskonių, druskos ir kitų ingredientų. Kita klaida – nereguliarus šėrimas, kuris gali prisidėti prie virškinimo problemų ir energijos svyravimų. Kartais šeimininkai pamiršta, kad jų augintiniai turėtų nuolat turėti prieigą prie šviežio vandens.

Jei norite sužinoti, kiek jūsų šuo turėtų suvalgyti, apsilankykite: Kiek turėtų suvalgyti šuo?

Ko šunys neturėtų valgyti

Kai kurie maisto produktai, nors ir nekenksmingi žmonėms, gali būti toksiški arba pavojingi šunims. Tai apima:

• Šokoladas – jame yra teobromino, kuris yra nuodingas šunims ir gali sukelti virškinimo trakto simptomus, traukulius, aritmijas ir net širdies sustojimą.
• Vynuogės ir razinos – gali sukelti ūminį inkstų nepakankamumą.
• Svogūnai ir česnakai – juose yra junginių, kurie pažeidžia raudonuosius kraujo kūnelius, todėl per didelis jų vartojimas sukelia anemiją.
• Paukštienos kaulai (virti) – lengvai trupa, pažeidžia virškinamąjį traktą arba gali užspringti.
• Saldainiai ir produktai su ksilitoliu – ksilitolis gali sukelti staigų cukraus kiekio kraujyje sumažėjimą, dėl kurio gali ištikti traukuliai, koma ir net mirtis.
• Kava ir arbata – jose yra kofeino ir teobromino, kurie turi toksinį poveikį šuns širdies ir kraujagyslių bei nervų sistemoms.
• Mielinė tešla – gali fermentuotis skrandyje, sukeldama pilvo pūtimą ir skausmą.

Jei jūsų šuo suvartoja bet kurį iš aukščiau išvardytų produktų, nedelsdami kreipkitės į veterinarijos gydytoją. Net ir nedideli kiekiai, ypač mažiems šunims, gali sukelti didelių problemų.

Mitybos klaidų simptomai

Netinkama šuns mityba gali sukelti virškinimo trakto problemų, tokių kaip viduriavimas, vidurių užkietėjimas, vėmimas, pilvo pūtimas, dujų kaupimasis, per didelis svorio padidėjimas ar net svorio kritimas. Nepakankamas kalorijų ir maistinių medžiagų suvartojimas gali lemti sumažėjusį aktyvumą, silpnumą ir nenorą žaisti. Laikui bėgant, jei šuns mityboje trūksta omega-3 riebalų rūgščių ar cinko, kailis gali tapti blankus ir pernelyg slinkti. Jei šie simptomai išlieka, verta pasikonsultuoti su veterinarijos gydytoju. Ankstyva intervencija ir mitybos koregavimas gali greitai atkurti pusiausvyrą ir užkirsti kelią rimtesnėms ligoms.

Kaip išsirinkti maistą pagal šuns poreikius

Šuns mityba visada turėtų būti individualiai pritaikyta atsižvelgiant į jo amžių, svorį, veislę, aktyvumo lygį ir bet kokias alergijas ar lėtines ligas.

• Amžius – Šuniukams reikia mažų porcijų kelis kartus per dieną, kuriose gausu baltymų ir riebalų, o kalcio ir fosforo santykis yra tinkamas. Kita vertus, vyresnio amžiaus šunims reikia mažiau kalorijų turinčio maisto, kuriame gausu lengvai virškinamų baltymų, vitaminų ir mineralų bei ingredientų, kurie palaiko sąnarius ir imunitetą.
• Kūno svoris ir veislė – mažų veislių šunys turi greitesnę medžiagų apykaitą ir jiems reikia energingesnio maisto mažesnėmis porcijomis, palyginti su didelių veislių šunimis.
• Aktyvumo lygis – darbiniai, sportuojantys ar labai aktyvūs šunys turėtų gauti daug energijos turinčio maisto, kuriame būtų didesnis baltymų ir riebalų kiekis, nes tai yra pagrindinis jų energijos šaltinis.
• Maisto alergijos ir netoleravimas – tokiais atvejais geriausiai tinka monoproteininis maistas (su vienu baltymų šaltiniu) arba hipoalerginis maistas.

Kaip skaityti šunų maisto etiketes

Prieš perkant šunų ėdalą, svarbu atkreipti dėmesį į jo sudėtį. Maisto gamintojai privalo jas nurodyti ant pakuotės etiketės. Sudedamųjų dalių sąrašas – tai maisto ingredientų sąrašas, pateikiamas nuo didžiausio iki mažiausio kiekio. Sveikiems šunims ypač svarbu pirmiausia nurodyti baltymų šaltinį, pavyzdžiui, mėsą ar žuvį, kurie sudaro maistingos dietos pagrindą. Taip pat verta atkreipti dėmesį į grūdų ir užpildų kiekį, kurio reikėtų kuo labiau sumažinti. Prieš pirkdami patikrinkite, ar ėdalas yra visavertis ir gali būti naudojamas kaip pagrindinis mitybos racionas.

Daugiau informacijos apie tai, kaip skaityti maisto produktų sudėtį, galite rasti: Kaip patikrinti naminių gyvūnėlių ėdalo sudėtį

Funkciniai priedai naminių gyvūnėlių ėdale

Aukštos kokybės naminių gyvūnėlių ėdalo sudėtyje dažnai yra įvairių priedų, skirtų palaikyti jūsų šuns sveikatą. Tai apima:

• omega-3 riebalų rūgštys, kurios palaiko imunitetą, smegenų veiklą, širdies veiklą, odos ir kailio būklę;
• pro- ir prebiotikai – palaiko žarnyno bakterijų florą, gerina virškinimą ir imunitetą;
• antioksidantai (vitaminas E, selenas) – sulėtina senėjimo procesą ir stiprina imuninę sistemą;
• gliukozaminas, chondroitinas, kolagenas – apsaugo ir regeneruoja sąnarių kremzles.

Papildai kaip sveikos šuns mitybos dalis

Tinkamai subalansuota jūsų šuns mityba yra jo sveikatos ir gerovės pagrindas, tačiau kai kuriais atvejais naudinga ją papildyti maisto papildais. Papildai nepakeičia maistingos dietos, o ją papildo, palaikydami organizmą padidėjusio poreikio laikotarpiais. Jie ypač naudingi vyresnio amžiaus, fiziškai aktyviems šunims, taip pat tiems, kurie sveiksta po ligos ar operacijos.

Kada verta pradėti vartoti papildus?

Papildai rekomenduojami padidėjusio specifinių maistinių medžiagų poreikio laikotarpiais arba kaip profilaktinė priemonė nuo įvairių ligų, pavyzdžiui, sąnarių ligų. Verta apsvarstyti jų vartojimą šiais atvejais:

• sportuojantiems, dirbantiems ar labai aktyviems šunims, kuriems reikalinga parama raumenų ir sąnarių regeneracijai;
• didelių veislių šunims, vyresniems šunims arba šunims, turintiems polinkį į ortopedines ligas;
• po traumų, operacijų ar ligų, kai organizmui reikia papildomų komponentų regeneracijai palaikyti;
• stresinėse situacijose, pvz., pasikeitus aplinkai, keliaujant, dalyvaujant parodose ar išsiskyrus su globėju.
• vyresnio amžiaus šunims – kurių medžiagų apykaita sulėtėja, atsiranda sąnarių problemų, atminties sutrikimų ar demencijos simptomų;
• sergant kepenų, inkstų, širdies ar sąnarių ligomis kaip gydymo pagalbinė priemonė.

Daugiau informacijos apie sąnarių papildus šunims rasite apsilankę: ANIMALACTIN® Tvenkiniai – didelis šuo

Natūrali parama šunų sąnariams – ANIMALACTIN®

ANIMALACTIN® yra natūralūs papildai, palaikantys sąnarius, kurių sudėtyje yra MicroLactin®, t. y. pieno baltymų koncentratas iš Naujosios Zelandijos,
hiperimuninės karvės. Tai padeda palengvinti uždegimą,sumažinti sąnarių sustingimąipagerinti jų mobilumą. Jis tiekiamas miltelių pavidalu, kuriuos galima dėti į maistą. Daugiau informacijos galite rasti adresu: https://animalactin.eu/badania-naukowe/

Santrauka

Sveika šuns mityba apima ne tik gero maisto pasirinkimą, bet ir reguliarų maitinimą, tinkamas ingredientų proporcijas ir porcijų kontrolę. Kiekvieno šuns poreikiai skirtingi, todėl svarbu maistą ir papildus pasirinkti individualiai, geriausia pasikonsultavus su veterinarijos gydytoju. Prevencija yra raktas į ilgą ir aktyvų šuns gyvenimą – subalansuota mityba, mankšta ir papildai yra geriausias būdas užtikrinti, kad jūsų augintinis daugelį metų džiaugtųsi gera sveikata.

Bibliografija

1. Ceregrzyn M., Barszczewska B. Šunų ir kačių mitybos pagrindai, Vroclavas, 2016 m.
2. D. Guidi, „Šunų ir kačių mityba ir dietologija“. Vadovas veterinarijos gydytojams, 2021 m.
3. Michael S. Hand, Craig D. Thatcher, Rebecca L. Remillard, Phillip Roudebush, Bruce J. Novotny, „Smulkių gyvūnų klinikinė mityba“, 5-asis leidimas, 2010 m.
4. M. Bulc, Ksilitolio toksiškumas šunims, Veterinarijos praktika, 2014 m. lapkričio–gruodžio mėn.
5. R. Schmid, Dažniausi naminiams gyvūnėliams nuodingi preparatai, Veterinarija po diplomo, 2025

Klaudia Kučinska

veterinaras